Medus su cinamonu – vienas iš tų derinių, apie kuriuos internete galima rasti labai daug pažadų. Vienur teigiama, kad šis mišinys padeda stiprinti imunitetą, kitur – kad gali pagerinti širdies sveikatą, palengvinti peršalimą, padėti odai ar net tapti natūralia priemone nuo įvairių ligų. Skamba viliojančiai, tačiau kartu kyla svarbus klausimas: kiek tame tiesos?

Vieniems refliuksas pasireiškia tik retkarčiais, pavyzdžiui, po gausesnės vakarienės, kitiems tampa dažnu kasdienybės palydovu. Ieškodami švelnesnių sprendimų, žmonės dažnai atsigręžia į natūralius produktus. Vienas iš jų – medus. Jis nuo seno vertinamas dėl savo skonio, tekstūros, antioksidantų ir gebėjimo švelniai nuraminti sudirgusią gerklę. Tačiau ar medus iš tiesų gali padėti nuo refliukso?

Medus su česnaku – vienas tų natūralių derinių, apie kuriuos dažnai kalbama prasidėjus peršalimo sezonui. Vieniems tai močiutės patarimas, kitiems – įdomus būdas pagardinti maistą, o treti medų su česnaku vartoja kaip kasdienį imunitetą palaikantį mišinį. Nors šis derinys nėra vaistas ir neturėtų pakeisti gydytojo paskirto gydymo, tiek medus, tiek česnakas turi vertingų savybių, dėl kurių gali būti naudingas subalansuotoje mityboje.

Medus nuo seno laikomas vienu vertingiausių natūralių produktų. Jis dažnai vartojamas peršalus, dedamas į arbatą, valgomas su citrina, imbieru ar tiesiog kabinamas šaukšteliu. Todėl natūraliai kyla klausimas: ar medus iš tiesų padeda stiprinti imunitetą, ar tai labiau graži tradicija? Trumpas atsakymas – medus gali būti naudingas kaip visavertės mitybos dalis, tačiau jo nereikėtų laikyti stebuklinga priemone imunitetui. Jis turi antioksidacinių, antibakterinių ir priešuždegiminių savybių, tačiau pats vienas nepakeis subalansuotos mitybos, miego, judėjimo, vitamino D, skiepų ar gydytojo paskirto gydymo. Mokslinėse apžvalgose medui priskiriamos antioksidacinės, priešuždegiminės ir antimikrobinės savybės, bet tai nereiškia, kad jis tiesiogiai „sustiprina imunitetą“ taip, kaip kartais žadama reklamose. Kodėl medus siejamas su imunitetu? Imunitetas – tai sudėtinga…

Bičių duonelė – tai žiedadulkės, kurias bitės parsineša į avilį, sudeda į korius, sumaišo su medumi ar nektaru ir fermentais, suslegia ir palieka bręsti. Avilyje prasideda natūrali pieno rūgšties fermentacija. Dėl jos žiedadulkės tampa panašios į „konservuotą“ maisto atsargą, kurią bitės naudoja kaip baltymų, vitaminų ir kitų medžiagų šaltinį. Paprastai tariant, bičių duonelė yra tarsi avilio fermentuotas maistas. Jei žiedadulkes galėtume palyginti su šviežia žaliava, tai bičių duonelė būtų jau subrandintas, natūraliai „apdorotas“ produktas. Dėl šios priežasties ji dažnai laikoma vertingesne už paprastas žiedadulkes. Kuo bičių duonelė skiriasi nuo žiedadulkių? Pagrindinis skirtumas – fermentacija. Žiedadulkės turi tvirtą išorinį apvalkalą, todėl žmogaus organizmui ne visada lengva pasiekti visas jose esančias medžiagas.…

Medus dažnai vadinamas beveik negendančiu produktu. Ir iš dalies tai tiesa: gerai subrandintas, švariai supilstytas ir tinkamai laikomas medus gali išlikti kokybiškas labai ilgai. Tačiau tai nereiškia, kad bet koks medus visada bus amžinas. Medus gali surūgti, ypač tada, kai jame per daug drėgmės, jis buvo per anksti išsuktas, laikomas nesandariai arba užterštas nešvariu šaukštu, indu ar aplinkos mikroorganizmais. LRT kalbintas bitininkas dr. Jurgis Račys pabrėžia, kad medaus galiojimas priklauso ir nuo jo paruošimo, ir nuo laikymo sąlygų. Ar medus gali surūgti? Taip, medus gali surūgti. Nors natūraliai medus turi savybių, kurios stabdo mikroorganizmų dauginimąsi, šios savybės veikia tik tada, kai medus yra pakankamai brandus ir sausas. Brolių medus straipsnyje…

Medus dažnai laikomas „sveikesniu“ saldikliu nei cukrus – jį dedame į arbatą, ant košės ar naudojame kepiniuose. Tačiau ar tai reiškia, kad medus turi mažiau kalorijų? O gal skirtumas – tik mūsų galvose? Pažiūrėkime skaičius ir faktus be mitų.