Medus su cinamonu – vienas iš tų derinių, apie kuriuos internete galima rasti labai daug pažadų. Vienur teigiama, kad šis mišinys padeda stiprinti imunitetą, kitur – kad gali pagerinti širdies sveikatą, palengvinti peršalimą, padėti odai ar net tapti natūralia priemone nuo įvairių ligų. Skamba viliojančiai, tačiau kartu kyla svarbus klausimas: kiek tame tiesos?
Tiek medus, tiek cinamonas iš tiesų yra vertingi produktai. Medus nuo seno naudojamas kaip natūralus saldiklis, gerklę raminanti priemonė ir maisto produktas, turintis antioksidantų. Cinamonas – kvapnus prieskonis, suteikiantis patiekalams šilumos, saldumo įspūdį ir malonų aromatą. Abu šie produktai turi savybių, dėl kurių gali būti naudingi kasdienėje mityboje. Tačiau tai nereiškia, kad juos sumaišius gaunamas stebuklingas vaistas.
Kodėl medus ir cinamonas tapo tokie populiarūs?
Medus su cinamonu dažnai minimas liaudies medicinos receptuose. Toks populiarumas suprantamas: abu ingredientai natūralūs, lengvai randami virtuvėje, malonaus skonio ir siejami su šiluma, jaukumu bei sveikatingumu. Šaukštelis medaus su žiupsneliu cinamono arbatoje, košėje ar jogurte atrodo kaip paprastas būdas pasirūpinti savimi.
Vis dėlto dalis teiginių apie šį derinį yra gerokai perdėti. Internete galima rasti pažadų, kad medus su cinamonu „gydo“ širdies ligas, diabetą, sąnarių skausmus, virškinimo sutrikimus ar padeda greitai numesti svorio. Tokius teiginius reikėtų vertinti atsargiai. Moksliniai tyrimai patvirtina kai kurias atskiras medaus ir cinamono savybes, bet nėra pakankamai įrodymų, kad jų derinys veiktų stipriau nei kiekvienas produktas atskirai.
Kuo naudingas medus?
Medus yra natūralus bičių gaminamas produktas, kuriame daugiausia yra cukrų – gliukozės ir fruktozės. Tačiau kokybiškame meduje taip pat randama nedidelių kiekių organinių rūgščių, fermentų, mineralinių medžiagų ir antioksidantų. Medaus sudėtis priklauso nuo augalų, iš kurių bitės rinko nektarą, medaus rūšies, laikymo sąlygų ir apdorojimo.
Viena geriausiai žinomų medaus savybių – gebėjimas švelniai raminti gerklę. Dėl tirštos tekstūros medus padengia sudirgusią gleivinę, todėl gali sumažėti perštėjimo ar sausumo pojūtis. Dėl šios priežasties jis dažnai vartojamas peršalus, kosint ar jaučiant gerklės dirginimą.
Medus taip pat turi antibakterinių savybių. Medicininis, specialiai paruoštas medus kai kuriais atvejais naudojamas žaizdų priežiūrai, tačiau tai nėra tas pats, kas įprastas medus iš virtuvės spintelės. Ant odos saugiausia naudoti tik medicininės paskirties medų, o ne bet kokį maistinį produktą.
Kuo naudingas cinamonas?
Cinamonas gaunamas iš cinamono medžio žievės. Ji džiovinama, susisuka į lazdeles, o vėliau gali būti sumalama į miltelius. Šis prieskonis vertinamas dėl kvapo, skonio ir aktyvių junginių, iš kurių geriausiai žinomas cinamaldehidas. Būtent jis suteikia cinamonui būdingą aromatą ir dalį biologinių savybių.
Cinamonas turi antioksidantų ir gali padėti mažinti oksidacinį stresą. Kai kurie tyrimai nagrinėja jo galimą poveikį uždegiminiams procesams, kraujospūdžiui ir cukraus kiekiui kraujyje. Vis dėlto svarbu atskirti cinamoną kaip prieskonį nuo cinamono papildų. Tyrimuose dažnai naudojami koncentruoti ekstraktai ar papildai, o ne tas kiekis, kurį pabarstome ant košės ar obuolių pyrago.
Todėl cinamoną verta vertinti kaip naudingą prieskonį, bet ne kaip vaistą. Jis gali padėti sumažinti pridėtinio cukraus poreikį, nes suteikia saldumo įspūdį be papildomo cukraus. Pavyzdžiui, cinamonu pagardinta avižinė košė, jogurtas ar kepti obuoliai gali atrodyti saldesni net ir su mažesniu medaus kiekiu.
Ceilono ir kasijos cinamonas: kuo jie skiriasi?
Kalbant apie cinamoną, svarbu žinoti, kad ne visas cinamonas vienodas. Dažniausiai parduotuvėse randamas kasijos cinamonas. Jis yra pigesnis, ryškesnio skonio ir stipresnio aromato. Kita rūšis – Ceilono cinamonas, dar vadinamas „tikruoju cinamonu“. Jis švelnesnis, subtilesnis ir paprastai turi mažiau kumarino.
Kumarinas – natūralus junginys, kurio daugiau randama kasijos cinamone. Maži kiekiai maiste daugeliui žmonių paprastai nekelia problemų, tačiau dideli kiekiai arba ilgalaikis gausus vartojimas gali būti žalingas kepenims. Todėl jei cinamoną vartojate dažnai ir didesniais kiekiais, geriau rinktis Ceilono cinamoną.
Tai ypač aktualu žmonėms, kurie cinamoną deda į gėrimus ar maistą kasdien, vartoja cinamono papildus arba tiki receptais, kuriuose siūloma suvartoti po kelis šaukštelius cinamono per dieną. Tokie kiekiai nėra būtini ir gali būti nesaugūs.
Ar medus su cinamonu kartu veikia stipriau?
Dažnai manoma, kad jei du produktai naudingi atskirai, jų derinys bus dar veiksmingesnis. Iš dalies tai skamba logiškai, bet mokslas tokio supaprastinimo nepatvirtina. Medus ir cinamonas gali papildyti vienas kitą skonio prasme, tačiau nėra pakankamai įrodymų, kad jų mišinys taptų stipresne gydomąja priemone.
Pavyzdžiui, abu produktai turi antioksidantų. Abu gali būti siejami su uždegiminių procesų mažinimu. Abu gali būti naudingi kaip įvairios, natūralesnės mitybos dalis. Tačiau tai nereiškia, kad šaukštelis medaus su cinamonu išgydys ligą, pakeis vaistus ar kompensuos nesubalansuotą gyvenimo būdą.
Geriausia į šį derinį žiūrėti paprastai: tai skanus, natūralus ir jaukus maisto priedas, kuris gali turėti tam tikrų naudingų savybių, bet neturėtų būti pristatomas kaip universali priemonė nuo sveikatos problemų.
Kaip naudoti medų su cinamonu kasdienybėje?
Medų su cinamonu galima įtraukti į mitybą labai paprastai. Šis derinys tinka šiltai arbatai, avižinei košei, natūraliam jogurtui, varškei, keptiems obuoliams ar riešutams. Jį galima naudoti ir kaip sveikesnę alternatyvą desertams, kai norisi saldaus, bet kartu norisi rinktis natūralesnius produktus.
Paprastas būdas – į puodelį šiltos, bet ne verdančios arbatos įdėti arbatinį šaukštelį medaus ir žiupsnelį cinamono. Svarbu medaus nekaitinti per stipriai, nes aukšta temperatūra gali sumažinti dalį jo vertingų savybių. Dar vienas variantas – sumaišyti medų su cinamonu ir naudoti kaip užtepą ant skrebučio, dėti į košę arba užlašinti ant keptų vaisių.
Svarbiausia – saikas. Medus yra natūralus, bet vis tiek cukrų turintis produktas. Cinamonas yra prieskonis, bet dideli jo kiekiai taip pat nėra geresni. Kasdieniam vartojimui dažniausiai pakanka nedidelio medaus kiekio ir žiupsnelio cinamono.
Kam reikėtų būti atsargiems?
Medus netinka kūdikiams iki vienerių metų dėl kūdikių botulizmo rizikos. Jo atsargiai turėtų vartoti ir žmonės, sergantys diabetu, turintys gliukozės apykaitos sutrikimų ar ribojantys cukraus kiekį mityboje. Nors medus natūralus, jis gali didinti cukraus kiekį kraujyje.
Alergiški bičių produktams ar žiedadulkėms žmonės taip pat turėtų būti atsargūs. Jei pavartojus medaus atsiranda niežėjimas, bėrimas, patinimas, dusulys ar kiti neįprasti simptomai, medaus reikėtų nebevartoti ir kreiptis į gydytoją.
Cinamoną atsargiau turėtų vartoti žmonės, turintys kepenų problemų, vartojantys daug cinamono papildų ar kraują skystinančius vaistus. Nėštumo metu įprasti cinamono kiekiai maiste dažniausiai laikomi saugiais, tačiau papildų ar labai didelių kiekių vartoti nereikėtų nepasitarus su specialistu.
Taigi – naudinga ar mitas?
Medus su cinamonu nėra nei visiškas mitas, nei stebuklinga priemonė. Tiesa yra per vidurį. Medus turi antioksidantų, gali raminti gerklę ir būti natūrali alternatyva rafinuotam cukrui. Cinamonas suteikia skonio, turi antioksidantų ir gali būti naudingas kaip prieskonis subalansuotoje mityboje. Kartu jie sukuria malonų, aromatingą derinį, tinkantį kasdieniams patiekalams ir gėrimams.
Tačiau nėra patikimų įrodymų, kad medaus ir cinamono mišinys gydytų ligas ar veiktų kaip universali sveikatos priemonė. Todėl geriausia jį vartoti ne dėl stebuklingų pažadų, o dėl skonio, natūralumo ir saikingo indėlio į įvairesnę mitybą.
Rinkitės kokybišką medų, jei įmanoma – Ceilono cinamoną, venkite perteklinių kiekių ir klausykitės savo organizmo. Tada šis derinys gali tapti ne mitu, o malonia ir protinga jūsų kasdienybės dalimi.
