Lietuva – ne tik derlingų pievų ir miškų kraštas, bet ir puiki vieta medaus įvairovei. Nors dažniausiai girdime apie liepų ar grikių medų, šalies bitininkai kasmet prineša kur kas daugiau skirtingų rūšių, pasižyminčių unikaliu kvapu, skoniu, spalva ir net gydomosiomis savybėmis.
Tad jei iki šiol manėte, kad medus – tai tiesiog saldi gelsva masė stiklainyje, metas pažinti šį produktą iš naujo.
Kuo skiriasi monoflorinis ir poliflorinis medus?
Prieš pasineriant į konkrečias rūšis, svarbu žinoti, kad visi medūs skirstomi į dvi pagrindines grupes:
Monoflorinis medus
Tai medus, surinktas beveik iš vienos augalų rūšies žiedų – pavyzdžiui, vien liepų ar grikių. Norint gauti tokį medų, aviliai turi būti statomi netoli didelių monokultūrų laukų ar miškų, o žydėjimo metu gamtinės sąlygos turi būti itin palankios. Tai – reta ir vertinga produkcija.
Poliflorinis medus
Kur kas dažnesnis Lietuvoje. Tai medus, kuriame susilieja įvairių žydinčių augalų nektaras – nuo pievų iki miškų augalijos. Nors dažnai laikomas „paprastesniu“, tyrimai rodo, kad poliflorinis medus dėl augalų įvairovės turi platesnį veikliųjų medžiagų spektrą ir gali būti net naudingesnis sveikatai.
7 populiariausios medaus rūšys Lietuvoje
1. Liepų medus – kvapnus ir vaistingas klasikinis pasirinkimas
Liepų medus – bene žinomiausia rūšis Lietuvoje. Jo kvapas primena liepų žiedų arbatą, o skonis – lengvai aitrus, kartais su mėtų ar mentolio atspalviu. Šis medus dažnai būna šviesiai gelsvas, bet kartais ir tamsesnis – tai priklauso nuo mišinio su kitų augalų medumi.
Gydomosios savybės:
- padeda gydyti peršalimo ligas, slogą, bronchitą;
- veikia priešuždegimiškai ir raminančiai;
- skatina prakaitavimą, todėl naudingas karščiuojant;
- gali palengvinti galvos skausmus.
Įdomu: Grynas liepų medus labai retas – jam reikia tankių liepynų, kurių Lietuvoje nedaug, ir gerų oro sąlygų žydėjimo metu.
2. Kiaulpienių medus – pavasarinės saulės skonis
Šviesiai gelsvas, ryškaus aromato, dažnai šiek tiek karstelėjęs – kiaulpienių medus yra vienas pirmųjų metų medaus rūšių. Bitės jį prineša balandžio–gegužės mėnesiais, kai pievos pasipuošia ryškiomis kiaulpienėmis.
Nauda sveikatai:
- padeda mažinti uždegimus;
- naudinga virškinimo sistemai;
- stiprina kepenis, valo kraują;
- dažnai vartojamas peršalus.
3. Grikių medus – tamsus, intensyvus ir ypač maistingas
Tamsiai rudos spalvos, stipraus, net kiek deginto aromato grikių medus išsiskiria ne tik išvaizda, bet ir maistine verte. Jame daugiau baltymų, geležies, magnio nei daugelyje kitų rūšių.
Kuo ypatingas:
- padeda kovoti su mažakraujyste;
- stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą;
- skatina kaulų gijimą (naudojamas net ortopedijoje);
- gali padėti sumažinti lėtinio nuovargio sindromą.
Tinka ne visiems – dėl savo specifinio skonio, grikių medus dažnai laikomas „mėgstamiausiu arba nemėgstamiausiu“ medumi.
4. Lipčiaus medus – iš medžių lapų arba vabzdžių darbo
Lipčiaus medus skirstomas į dvi rūšis:
- Augalinis lipčius – surenkamas nuo medžių lapų ar spyglių išskiriamų medžiagų.
- Gyvūninis (vabzdžių) lipčius – bitės renka iš amarų išskyrų.
Šis medus dažnai yra tamsus, tirštas, lėčiau kristalizuojasi ir turi daugiau mineralų nei įprastas žiedų medus. Jame gausu kalio, natrio, baltymų.
Nauda:
- padeda nuo bronchų ir kvėpavimo takų ligų;
- stiprina imunitetą ir organizmą;
- puikus pasirinkimas žmonėms, dirbantiems fiziškai.
5. Pievų medus – žiedų simfonija stiklainyje
Pievų medus – tai poliflorinis medus, surinktas iš įvairių pievų, laukų, pakelių žiedų. Jo spalva dažniausiai šviesi, kvapas – saldus ir gėlių, o skonis – švelnus, neįkyrus.
Savybės:
- stiprina organizmą;
- naudinga sergant peršalimo ligomis;
- turi daug B grupės vitaminų;
- padeda virškinimui ir nervų sistemai.
Tai puikus kasdienis medus – subalansuotas ir mėgstamas daugelio.
6. Rapsų medus – šviesus, švelnus, greitai kristalizuojasi
Baltas arba beveik baltas, švelnaus skonio rapsų medus išsiskiria tuo, kad itin greitai kristalizuojasi – jau per kelias dienas. Tai – vienas pirmųjų pavasario medų.
Nauda:
- turi antibakterinių savybių;
- tinka esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui;
- gerai toleruojamas jautrių skrandžių;
- dėl švelnaus skonio puikiai tinka gaminimui ir vaikams.
7. Viržių medus – reti kristalai ir unikalus skonis
Tamsiai geltonas, rusvas, kartais net rausvas viržių medus yra laikomas viena iš rečiausių ir labiausiai vertinamų medaus rūšių Lietuvoje. Jo skonis kiek primena grikių medų, tačiau turi daugiau kartumo, o aromatas – išraiškingas.
Kuo ypatingas:
- tirštas ir želė pavidalo;
- mikroskopu matomi kristalai – svarbus tikrumo įrodymas;
- padeda gydyti inkstų, šlapimo takų ir prostatos ligas.
Bitės šį medų dažniausiai surenka pušynuose, kur auga viržiai.
Nepamirškite: kiekvienas medus – vertingas savaip
Nesvarbu, ar mėgstate švelnų pievų medų, ar intensyvų grikių skonį – kiekviena rūšis turi savitą naudą ir charakterį. Skirtingų medų skonių pažinimas – tai lyg mažytė kelionė per Lietuvos laukus, miškus ir pievas.
Geriausias medus? Tas, kuris jums skanus, natūralus ir renkamas su meile. Ragaukite, lyginkite, eksperimentuokite – ir atraskite savo mėgstamiausią.
