Medaus korys – tai vienas natūraliausių būdų paragauti medaus. Iš avilio išimtuose vaško langeliuose esantis medus paprastai nėra kaitintas ar stipriai filtruotas, todėl išlaiko natūralų skonį, aromatą ir dalį biologiškai aktyvių medžiagų.
Tačiau ar galima valgyti ne tik medų, bet ir patį korį? Taip – bičių vaškas yra valgomas. Vis dėlto medaus korį, kaip ir kitus daug cukraus turinčius produktus, geriausia vartoti saikingai.
Kas yra medaus korys?
Medaus korį bitės nulipdo iš vaško. Daugybė taisyklingų šešiakampių langelių naudojami medui ir žiedadulkėms laikyti, taip pat perams auginti.
Žmonėms valgyti dažniausiai siūlomi medumi pripildyti koriai. Juose gali būti ne tik medaus ir bičių vaško, bet ir labai nedideli kiekiai:
- bičių žiedadulkių;
- propolio;
- kitų natūralių avilio medžiagų.
Valgomas visas korys – ir skystas medus, ir jį gaubiantys vaško langeliai. Kramtomas vaškas primena natūralią kramtomąją gumą. Jį galima nuryti, tačiau nebūtina: iščiulpus medų, likusį vaško gabalėlį galima išspjauti.
Kuo medaus korys skiriasi nuo įprasto medaus?
Pagrindinis skirtumas – apdorojimas. Koryje esantis medus paprastai nėra pasterizuotas, smarkiai kaitintas ar filtruotas. Dėl to jame gali išlikti daugiau natūralių fermentų, aromatinių junginių ir antioksidantų.
Vis dėlto sąvoka „žalias medus“ nėra absoliuti kokybės garantija. Medaus savybės priklauso nuo augalų, iš kurių bitės rinko nektarą, laikymo sąlygų ir bitininko darbo. Geriausia rinktis patikimo, žinomo bitininko produkciją.
Kokių medžiagų yra medaus koryje?
Didžiąją korio dalį sudaro medus ir bičių vaškas. Meduje daugiausia yra natūralių cukrų ir vandens. Baltymų, vitaminų bei mineralinių medžiagų jame randama tik nedideliais kiekiais.
Vertingesnė medaus dalis – įvairūs augalinės kilmės antioksidantai, įskaitant polifenolius. Jų kiekis priklauso nuo medaus rūšies ir kilmės. Tamsesnis medus dažnai pasižymi didesne fenolinių junginių koncentracija, tačiau vien pagal spalvą visos produkto kokybės įvertinti negalima.
Bičių vaške yra ilgos grandinės riebalų rūgščių ir alkoholių. Šios medžiagos tiriamos dėl galimo poveikio cholesterolio apykaitai, tačiau nereikėtų tikėtis, kad retkarčiais suvalgytas korys veiks kaip gydomoji priemonė.
Galima medaus korio nauda
Antioksidantų šaltinis
Medaus sudėtyje esantys antioksidantai padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso. Jų kiekis skirtinguose meduose gali labai skirtis – tam įtakos turi augalų rūšys, geografinė vietovė, sezonas ir produkto apdorojimas.
Kadangi koryje medus paprastai išlieka mažiau apdorotas, jame gali būti išsaugoma daugiau natūralių junginių. Tačiau medaus korio nereikėtų laikyti pagrindiniu antioksidantų šaltiniu. Kasdienėje mityboje jų gerokai daugiau turėtų būti gaunama iš daržovių, vaisių, uogų, ankštinių augalų ir riešutų.
Galimas antimikrobinis poveikis
Medus pasižymi natūraliomis antimikrobinėmis savybėmis. Jas lemia ne viena medžiaga, o kelių veiksnių derinys – maža drėgmė, rūgšti terpė, didelė cukrų koncentracija ir kai kurių fermentų veikla.
Laboratoriniai tyrimai taip pat rodo, kad bičių vaško ekstraktai gali slopinti kai kurių bakterijų ir grybelių augimą. Vis dėlto tokie rezultatai dar nereiškia, kad valgant korį galima gydyti infekcijas. Tam reikia daugiau patikimų tyrimų su žmonėmis.
Medaus ar korio negalima vartoti vietoje gydytojo paskirtų vaistų, įskaitant antibiotikus.
Gali padėti sušvelninti kosulį
Medus gali trumpam nuraminti sudirgusią gerklę ir palengvinti ūminio kosulio simptomus, ypač vakare. Jo poveikis greičiausiai susijęs su tiršta konsistencija ir gerklę padengiančiomis savybėmis.
Tyrimų duomenys nėra vienareikšmiai, tačiau vyresniems nei vienų metų vaikams ir suaugusiesiems medų galima išbandyti kaip paprastą pagalbinę priemonę. Jis neišgydo kosulį sukėlusios infekcijos, o ilgai trunkant ar stiprėjant simptomams reikėtų kreiptis į gydytoją.
Galimas poveikis širdies sveikatai
Medaus antioksidantai ir vaške esančios medžiagos tiriamos dėl galimo poveikio kraujagyslėms bei cholesterolio rodikliams. Kai kuriuose tyrimuose pastebėtas teigiamas poveikis, tačiau dažnai buvo naudojami koncentruoti bičių vaško junginių ekstraktai, o ne įprasta korio porcija.
Todėl teigti, kad medaus korys mažina cholesterolį ar saugo nuo širdies ligų, kol kas būtų per drąsu. Be to, didelis pridėtinių ir laisvųjų cukrų kiekis mityboje gali veikti priešingai.
Ar medaus korys geriau už cukrų?
Medus yra saldesnis už įprastą cukrų, todėl tam pačiam saldumui kartais pakanka mažesnio jo kiekio. Be to, jame yra junginių, kurių rafinuotame cukruje nėra.
Tačiau medus vis tiek daugiausia sudarytas iš cukrų. Jis didina gliukozės kiekį kraujyje ir nėra „nemokamas“ saldiklis. Sergantieji cukriniu diabetu ar turintys atsparumą insulinui medų turėtų įskaičiuoti į bendrą angliavandenių kiekį.
Cukraus pakeitimas tokiu pačiu dideliu kiekiu medaus savaime nepadaro mitybos sveikesnės. Svarbiausia – bendras suvartojamo cukraus kiekis.
Kaip valgyti medaus korį?
Paprasčiausias būdas – atsipjauti nedidelį korio gabalėlį ir lėtai jį sukramtyti. Taip pat medaus korį galima:
- dėti ant šilto skrebučio ar košės;
- patiekti su natūraliu jogurtu ir uogomis;
- derinti su obuoliais, kriaušėmis ar riešutais;
- patiekti prie brandintų sūrių;
- nedidelį gabalėlį naudoti desertams papuošti;
- dėti į vaisių ar sūrių užkandžių lėkštę.
Korio nereikėtų dėti į labai karštą arbatą, jei norima išsaugoti daugiau natūralių medaus savybių. Geriau palaukti, kol gėrimas šiek tiek atvės.
Kiek medaus korio galima suvalgyti?
Vienos oficialios visiems tinkamos porcijos nėra. Pirmą kartą ragaujant pakanka nedidelio gabalėlio – maždaug vieno ar dviejų arbatinių šaukštelių dydžio.
Didelių korio kiekių kasdien valgyti nereikėtų. Jame daug cukraus, o gausiai nurytas vaškas gali sukelti virškinimo diskomfortą. Labai retais atvejais didelis vaško kiekis gali prisidėti prie žarnyno nepraeinamumo, todėl vašką galima tiesiog išspjauti.
Kam medaus korio reikėtų vengti?
Kūdikiams iki vienų metų
Medaus ir jo turinčių produktų negalima duoti jaunesniems nei 12 mėnesių kūdikiams. Meduje gali pasitaikyti bakterijos Clostridium botulinum sporų, galinčių sukelti kūdikių botulizmą. Draudimas taikomas ir termiškai apdorotam medui bei patiekalams su medumi.
Alergiškiems žmonėms
Žmonės, alergiški bičių produktams, žiedadulkėms ar bičių įgėlimams, medaus korį turėtų ragauti labai atsargiai arba prieš tai pasitarti su gydytoju alergologu. Koryje gali būti žiedadulkių ar propolio pėdsakų.
Jeigu suvalgius korio pradeda tinti lūpos ar liežuvis, atsiranda dilgėlinė, dusulys, švokštimas arba silpnumas, būtina skubi medicinos pagalba.
Sergantiems cukriniu diabetu
Medaus korys nėra becukris ar diabetui specialiai skirtas produktas. Sergantieji cukriniu diabetu jį turėtų vartoti nedideliais kiekiais, atsižvelgdami į individualų mitybos planą ir gliukozės rodiklius.
Ar nėščiosioms galima valgyti medaus korį?
Nors kai kuriuose interneto straipsniuose nėščiosioms patariama vengti žalio medaus dėl botulizmo, pagrindinė su medumi susijusi botulizmo rizika taikoma kūdikiams iki vienų metų. Sveiko suaugusio žmogaus virškinimo sistema paprastai neleidžia sporoms daugintis taip, kaip jos gali daugintis kūdikio žarnyne.
Nėštumo metu vis tiek verta rinktis patikimos kilmės, tinkamai laikytą produktą. Jei yra nusilpęs imunitetas, virškinamojo trakto liga, alergija bičių produktams ar gydytojo nustatyti mitybos apribojimai, reikėtų vadovautis individualiomis rekomendacijomis.
Kaip laikyti medaus korį?
Medaus korį reikėtų laikyti sandariai uždarytą, sausoje, tamsioje vietoje, kambario temperatūroje. Šaldytuve medus greičiau sutirštėja, todėl jo ten laikyti paprastai nebūtina.
Laikui bėgant medus gali susikristalizuoti. Tai natūralus procesas, nereiškiantis, kad produktas sugedo. Vis dėlto korio nereikėtų vartoti, jeigu atsirado neįprastas rūgštus kvapas, putojimas, pelėsis ar kiti gedimo požymiai.
Taigi, ar verta valgyti medaus korį?
Medaus korys yra valgomas ir gali būti įdomi įprasto medaus alternatyva. Jame esantis mažai apdorotas medus suteikia antioksidantų, o pats korys išsiskiria natūralia tekstūra ir aromatu.
Tačiau tai nėra vaistas ar produktas, kurį reikėtų valgyti dideliais kiekiais dėl tariamos naudos sveikatai. Medaus koryje daug cukraus, o dauguma jam priskiriamų gydomųjų savybių dar nėra pakankamai patvirtintos tyrimais su žmonėmis.
Geriausia jį vertinti kaip natūralų saldumyną: rinktis patikimą produktą, ragauti nedidelėmis porcijomis ir nepamiršti, kad kūdikiams iki vienų metų medus bei jo produktai netinka.
