Bitininkystė Lietuvoje turi gilias tradicijas, o kartu su jomis – ir savitus terminus, kurie ne visiems šiandien žinomi ar suprantami. Vienas iš jų – bitidė. Šis senovinis žodis dažnai kelia klausimų: kas tai per daiktas, kodėl jis taip vadinasi ir kuo jis skiriasi nuo avilio?
Bitidė – kas tai?
Bitidė – tai tradicinis, dažniausiai senovinis statinys ar dėžė, skirta laikyti bites. Paprastai tai buvo stacionarus, medinis statinys, stovintis soduose, kiemuose ar miško pakraščiuose, kur bitės gyveno ir gamino medų. Bitidės būdavo įvairių formų – nuo paprastų išskobtų kelmų iki specialiai suręstų medinių dėžių su stogeliais.
Šiuolaikine prasme bitidė dažnai painiojama su aviliu, tačiau yra tam tikrų skirtumų.
Bitidės ir avilio skirtumas
| Savybė | Bitidė | Avilys |
|---|---|---|
| Kilmė | Senovinis, tradicinis sprendimas | Šiuolaikinė, technologiškai pažangesnė priemonė |
| Struktūra | Išskobta medžio drevė arba medinė dėžė | Dažniausiai susideda iš keičiamų rėmelių su koriais |
| Mobilumas | Fiksuota, statinė konstrukcija | Mobilus, lengviau transportuojamas |
| Bitininkavimas | Neturi išimamų rėmelių, sunkesnė priežiūra | Patogus medaus ėmimas, lengviau kontroliuoti bites |
| Paskirtis šiandien | Daugiausia istorinė, edukacinė ar dekoratyvinė | Naudojamas praktiniam bitininkavimui |
Svarbiausias skirtumas – aviliuose yra rėmeliai, leidžiantys bitininkui reguliuoti bičių veiklą ir efektyviai surinkti medų, o bitidėje bitės gyvena beveik laukinėmis sąlygomis.
Pavadinimo kilmė ir reikšmė
Žodis „bitidė“ sudarytas iš dviejų dalių: „bitė“ ir „-idė“, kuri reiškia vietą, skirtą kažkam laikyti (panašiai kaip „klėtis“ ar „šilidė“). Taigi, bitidė pažodžiui reiškia vietą, kur gyvena bitės.
Tai yra archajiškas lietuviškas terminas, kurio kilmė siekia senovės kaimišką buitį, kai bitininkystė buvo viena svarbiausių ūkio šakų. Bitidės stovėdavo daržinėse, sodybų pašonėse, neretai net specialiai įrengtuose „bitinčiuose“ – nedideliuose pastatėliuose, kur būdavo laikomos kelios ar keliolika bitidžių.
Bitidės reikšmė lietuvių kultūroje
Bitininkystė nuo seno buvo laikoma garbingu amatu. Bitės simbolizavo darbštumą, tvarką, darnos su gamta principus. Bitidė – tai ne tik buities daiktas, bet ir lietuviškos kaimo kultūros dalis. Neretai senosios bitidės būdavo puošiamos drožiniais ar tautiniais ornamentais.
Kai kuriose etnografinėse sodybose ar muziejuose bitidės ir šiandien saugomos kaip kultūrinio paveldo objektai.
Kodėl verta prisiminti bitidę?
Nors šiuolaikinė bitininkystė remiasi moderniais sprendimais ir technologijomis, bitidės išlieka simboliu – jos primena apie žmogaus ryšį su gamta, tradicijas ir senąjį bitininkavimo būdą. Bitidės gali būti naudojamos edukacijoje, turizme, sodybų puošyboje ar net kaip laukinių bičių namai.
Apibendrinimas
Bitidė – tai senovinis bičių namelis, simbolizuojantis tradicinę lietuvišką bitininkystę. Nors ji nebepraktikuojama komercinėje gamyboje, jos reikšmė kultūrai, kalbai ir istorijai išlieka svarbi. Jei kada nors lankysitės etnografiniame muziejuje ar sodyboje su autentiškais pastatais, atkreipkite dėmesį – galbūt ten stovi sena, medinė bitidė, menanti dar laikus, kai medus buvo vienas saldžiausių ir vertingiausių kaimo turtų.
